Šią vasarą Seimo priimta Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisa uždraudė skelbti politinę reklamą visuomenės informavimo priemonėse. Tokia reklama negali būti skleidžiama garso ir vaizdo kūriniais (reklaminiais filmukais, filmais) per radiją ir televiziją, o taip pat pirmame periodinio leidinio puslapyje. Išorinė reklama yra taip pat ribojama.
Dėl šių priežasčių nebuvo abejonių, kad rinkimų kampanijos mėnesiais turėtų smarkiai išaugti interneto reklamos apimtis. Tad kokius gi aukso kalnus interneto reklamos transliuotojams žada šią savaitę startuojanti oficialioji rinkimų agitacija?
Rinkimų kampanijų laikotarpiu didžiausia kova vyksta dėl neapsisprendusių rinkėjų. Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunimas, kaip socialinė grupė, yra labiausiai neapsisprendusi arba ketinanti nebalsuoti. Taigi tas, kuris pavilios jaunuolį, turės labai vertingą balsą.
„Gemius Audience“ duomenys rodo, jog internetu galima pasiekti beveik milijoną nuo 18 iki 54 metų amžiaus žmonių. Daugiausiai laiko internete praleidžia žmonės nuo 18 iki 24 metų, šiek tiek mažiau 25-44 metų žmonės. Todėl politikams internetas yra geriausias būdas pasiekti taip trokštamą neapsisprendusį rinkėją.
Koks gi tas „statistinis internautas“? Jis esate ir Jūs, skaitantis šį tekstą, taip pat aš – rašantis Jums. Mudu žinome, kokia informacija ar reklama mums naudinga, kokia ne. Iš didelio informacijos srauto, kurio, pavyzdžiui, žiūrėdami TV sustabdyti negalime, internete mudu turime galimybę pasirinkti, ko mums reikia. Mes galime visiškai laisvai reikšti nuomonę ir dalintis ja su kitais, diskutuoti, polemizuoti.
Tačiau kuo mes esame kritiškesni, atsargesni, tuo daugiau kainuojame reklamos užsakovams. „Bet koks“ pritrauktas interneto lankytojas užsakovui kainuoja vidutiniškai 50 centų, o „geras“ lankytojas – aukštesnių pajamų, išrankus – atsieina 1-2 Lt.
Praėjusiuose Seimo rinkimuose paskutinė 5% barjerą įveikusi partija (Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga) surinko 78.902 balsus. Pritraukti tokį pat skaičių internautų, tarkime, į partijos tinklapį, yra sąlyginai pigu. Ir milijoninius biudžetus turinčioms partijoms tai daryti sekasi kur kas geriau nei įtikinti atėjusiuosius balsuoti būtent už juos.
Atlikę skaičiavimus prognozuojame, kad šiemet partijos Seimo rinkimams, t.y. per 2 – 3 mėnesius iki spalio 12-osios, interneto reklamai išleis apie 3 mln. Lt. Šių, rinkiminių metų rugsėjį, interneto rinkoje reklamai skiriamų pinigų kiekis, palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, turėtų išaugti net 115%. Prognozuojant, kad interneto reklamos rinkos vidutinis mėnesinis augimas šiemet sieks 71%, tad politikų indėlis yra akivaizdus.
Tačiau ne politikai didina interneto rinkos dalį. Pirmą pusmetį, kai lietuviškame internete dar nematėme nė vieno pažadais mirksinčio reklaminio skydelio, interneto reklamos rinka ūgtelėjo nuo 15,7 mln. Lt (gross kainomis) iki 27 mln. Lt – 11 mln. Lt daugiau nei pernai. Taigi, nėra abejonių, kad internetinė reklama užima vis tvirtesnes pozicijas reklamos rinkoje. Be jokių rinkimų.
Prognozuojame, kad šiemet investicijos į interneto reklamą Lietuvoje sieks daugiau nei 60 mln. Lt (gross kainomis), arba 25 mln. Lt daugiau nei pernai. Ir šioje spartaus augimo kreivėje Seimo rinkimai neturėtų būti pernelyg sureikšminami.